Ar eismo saugumui reikia geriau paruoštų vairuotojų, ar didesnės konkurencijos?

Žodžiais visi yra už geresnį eismo saugumą, bet kai kurie veiksmai verčia abejoti, ar to tikrai norima. Tokių minčių kyla susipažinus su ruošiamomis įstatymo pataisomis, kuriose numatyta, kad vairavimo instruktoriais galės dirbti ir pavieniai fiziniai asmenys pagal individualios veiklos pažymą.

 

Vairavimo mokyklose, kurių Lietuvoje yra beveik 300,  instruktorių gebėjimai ir žinios yra vertinamos, žiūrima, kaip jis geba ir teorinius dalykus išdėstyti, ir kaip veda praktinio vairavimo pamokas. Kas ir kaip įvertins kokio tūkstančio ar dviejų tūkstančių individualiai dirbančių instruktorių žinias ir gebėjimus? Transporto inspekcija, kuri ir taip nespėja pasverti visų po šalį skersai išilgai važinėjančių perkrautų ir kelius gadinančių miškovežių?

 

Pernai buvo nuspręsta, kad teorinių žinių būsimieji vairuotojai gali išmokti patys ir iškarto eiti laikyti praktinę dalį į „Regitrą“. Praktika parodė, kad atsakingai į vairavimą žiūrintys asmenys tuo pernelyg nesusižavėjo – daugelis vis dėlto ir teorijos mokytis tebeina į mokyklas, kuriose sužino, kaip teorinius dalykus taikyti praktiškai.

 

Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet pastaruosius keletą metų vis bandau suvokti, kam naudinga „dusinti“ vairuotojų rengimu užsiimančias mokyklas?

 

Pirmiausia pradėjo priekaištauti, kad blogai rengiami vairuotojai, įpareigojo mokyklas susipirkti vaizdą įrašančią įrangą ir sumontuoti ją automobiliuose, įsirengti atitinkamo lygio vairavimo mokymo aikšteles, nustatė, kad mokyklos privalo parengti būsimus vairuotojus taip, kad iš pirmo karto egzaminus „Regitroje“ turi išlaikyti kone du trečdaliai mokinių.

 

Dabar tų rodiklių jau niekam nebereikia. Nepaisant to, kad apie šeštadalį avarijų padaro pradedantys vairuotojai, valstybės saugaus eismo plėtros 2011-2017 metų programoje numatyta įgyvendinti saugaus eismo viziją, vairavimo mokyklos griaunamos, o vairavimo mokymą norima patikėti pavieniams asmenims.

 

Šiaip tai jokie teisės aktai Lietuvoje ir šiuo metu nedraudžia bet kuriam piliečiui savarankiškai užsiimti vairavimo mokymu – pačiam įsteigti mokyklą ir rengti būsimus vairuotojus.

 

Dabartinių pataisų rengėjai bando aiškinti, kad nauja vairuotojų ruošimo tvarka padidins konkurenciją. Tarsi dabar beveik trys šimtai juos ruošiančių mokyklų šešiose dešimtyse Lietuvos savivaldybių būtų vienas tarpusavyje nekonkuruojantis monopolininkas, kaip viena „Regitra“ ar dešimt techninės apžiūros centrų.

 

Reikia pripažinti, kad individualiai mokančių vairavimo asmenų veikla bus sunkiai kontroliuojama ir biudžetas praras pelno ir Sodros, aplinkos taršos mokesčius, įmokas į garantinį fondą. Kas ir kaip galės sužiūrėti, ar instruktorius popieriuose įforminęs reikiamą valandų skaičių, realiai nevažinės su mokiniu gerokai ilgiau? Už tą „ilgiau“ gauti pinigėliai nebus apskaitomi, nuo gautų tokių pajamų niekas jokių mokesčių nemokės. O gal valstybei jau nebereikia pinigų?

 

Pinigai pinigais, o kaip bus su eismo saugumu? Vyriausybės programoje numatytas labai geras tikslas – pasiekti, kad pagal autoįvykiuose žuvusių asmenų skaičių Lietuva  atsidurtų tarp dešimties valstybių, kuriuose žūna ne daugiau kaip 60 asmenų milijonui gyventojų.

 

Pastaruosius penkerius metus tas skaičius pas mus svyruoja tarp 90 ir 100 žuvusiųjų. Tad kas yra svarbiau: atsakingas, profesionalus vairuotojų rengimas ir eismo saugumo gerinimas ar konkurencijos didinimas?

 

 

Šaltinis:www.alytusplius.lt

Jūs galite palikti atsakymą, arba sekti iš savo puslapio.

Palikite atsiliepimą